Ntiaj teb lub koom thiab teb chaws Democratic Republic of Congo (DRC - Congo) ho muaj tej xub ke li cas los tswj kom tus kab mob Ebola tsis txhob sib kis.
Ntiaj teb lub koom haum tswj dej num noj qab haus huv (World Health Organisation - WHO) hais tias nws yeej tau tshwm nyiaj $500,000 coj mus pab tswj tej xwm txheej kab mob Ebola sib kw ntawm ntau cov teb chaws Democratic Republic of Congo (DRC), Uganda lawm. Ces WHO thiaj tau lees tus mob no tias yog zejzog pej kum haiv ib co mob nkeeg uas yuav tau kub siab, tab sis tseem tsis tau yog tus kob uas kis thoob ntuj.
Raws li tau muaj xov xwm qhia ces tej zaum tus kab mob Ebola no twb ua rau muaj neeg tshaj 500 leej kis thiab twb muaj neeg txog li 134 tug tas sim neej lawm.
WHO hais tias nws tab tom npaj yuav xa ib co twj kho mob uas muaj tej khoom pab cuam ntau txog 20 tonnes li ntaub npog qhov ntswg, tej tsev ntaub kaus, tej hnab thaiv cev (rau cev) uas tam sim no twb tau muab xa mus rau lub nroog Bunia sab hnub tuaj ntawm Congo uas nyob ze thaj chaw muaj kab mob Ebola uas sib kis ntawm teb chaws Congo.
Ua ke no los ntiaj teb lub koom haum tswj dej num noj qab haus huv no kuj hais tias Congo yeej muab tej neeg mob cais kom tsis txhob sib kis rau lwm tus thiab.
Dr Peter Griffin uas yog ib tug kws kho tej mob sib kis ntawm teb chaws Australia thiaj tau qhia rau lub chaw nthuav xov xwm tshooj 9 tias muaj cib fim sib kis rau ntiaj teb tsawg xwb.
Griffin hais tias "Yog ib tug mob uas peb yuav tau kub siab los tiv thaiv thiab ua tib zoo tswj, tsis hais tswj ciam teb thiab txheeb tej neeg, txawm li cas los kuj sib kis tau nyuaj thiab, vim txawv tus mob respiratory virus. Txawm li cas los WHO thiab lwm cov koom haum yeej tau koom tes los nrog tswj lawm."
Thiaj tau ua rau Mekas los txheeb tej neeg caij dav hlau mus rau tej chaw muaj kab mob Ebola sib kis thiab tsis pub visa rau tej neeg ntawm tej teb chaws muaj tus kab mob no sib kis siv coj los tswj tus kab mob no.
Dr Jean Kaseya ntawm Africa lub chaw tiv thaiv thiab tswj kab mob sib kis hais tias 'yog ib co kev vaj huam sib luag. Kom tej teb chaws vam meej totaub tias yog raug tej xwm txheej no rau nrim av Africa ces tej zaum kuj yuav raug tau teeb meem rau lawv thiab vim yeej muaj tej neeg yav dav hlau mus los txhua hnub. Thiaj xav kom tshwm nyiaj pab tsim tshuaj vaccine thiab tej twj kho mob ntawm nrim av Africa los pab rau tej teb chaws no kom thiaj tau txais kev pov puag rau tej teb chaws vam meej thiab.'
Tau muaj ib tug kws paub zoo txog dej num noj qab haus huv ntawm tsev kawm qib siab Columbia University hais tias txheeb tau tus kab mob Ebola no nyuaj heev vim thaum tseem ntxov uas kis tau tus mob no ces yeej muaj tej yam ntxwv muaj ntsis zoo li ntau yam kab mob malaria (npaws yoov tshaj cum txaij) los sis zoo li tej khaub thuas xwb (ua npaws, mob taub hau, ntuav, raws plab).
Ua ke no los Dr Misaki Wayengera uas yog ib tug health scientist ntawm DRC lub tuam chav tswj dej num noj qab haus huv tau hais tias 'tej neeg uas kis tau tus kab mob yuav ua rau lawv lub cev qhuav dej ntau heev thiab ua rau tsis muaj ntshav txaus yug lub cev. Txawm li cas los yeej tau siv tej tswv yim tswj tej xwm txheej sib kis dhau los coj los pab tu thiab kho tej neeg kom muaj peev xwm pab txo tau kom tej neeg tas sim neej tsawg thiab.'
Tus mob no ces sib kis tau yooj yim heev thiab kis tau los ntawm tej kua vaj siv ntawm tib neeg lub cev li tej ntuav, ntshav los sis tej phev. Txawm li cas los kuj tseem tsis tau muaj tshuaj vaccine hno tiv thaiv thiab tseem kho raws tej yam ntxwv mob xwb.
Thiaj ua rau Dr Wayengera hais tias cov kev xub txheeb kom tau tus mob no thaum tseem ntxov yog tej yam tseem ceeb heev thiab kuj tau muaj cov kev nqua hu kom tsim tau ib co system uas siv tau kiag tam sid thiab sim thiab txheeb tau kiag tus kab mob no thiab kho thiab tu saib xyuas tej neeg mob uas kis tau tus mob no.
Kuj muaj tej neeg ntawm Uganda thiaj 'nqua hu kom nom tswv nthuav xov xwm qhia zejtsoom kom paub txog tias tus kab mob no sib kis li cas, thiab npaj tej tswv yim los tswj kom tej neeg thiaj mloog tau tias lawv tau txais kev nyab xeeb thiab tau txais kev ruaj ntseg.'
Mloog SBS Hmong, download SBS Audio app, caum SBS Hmong Facebook thiab mloog tau SBS Hmong Youtube, Podfollow, SBS Audio Hmong, Spotify thiab Apple Podcast.






