Fun Chen kuj tau mus xyuas nws tsev neeg ntawm Hong Kong thaum muaj cov kab mob COVID-19 sib kis thiaj ua rau Suav muab nws lub xeev Hubei kaw nrog rau ib cov nroog tsis pub neeg tawm mus los qhov twg lawm.
Txuas ntxiv ntawd los ntiaj teb lub koom haum tswj kwv noj qab haus huv (World Health Organisation-WHO) mam lees tias tus mob no tau kis thoob ntuj lawm.
Ces thiaj tau ua rau teb chaws Australia yuav tau kaw nws tej ciam teb tsis pub neeg txawv teb chaws tuaj rau los yog tsis pub neeg Australians tawm mus ncig txawv teb chaws thiab.
Txawm li cas los Chen thiab nws tus poj niam kuj muaj hmoo thiab nrhiav tau ib fij dav hlau hnub ntawd yav rov qab los rau nroog Brisbane. Thaum ntawd nws yeej hnov tias Hong Kong kaw ciam teb thiab hais kom txhua tus neeg mus rau Hong Kong yuav tsum tau cai lawv tus kheej 14 hnub.
Yog li nkawv los kuj muaj ib tug me nyuam me thiab ces nkawv thiaj mus nrhiav thiab ntiav tau ib lub tsev tos qhua ntawm ib thaj chaw so rau tej neeg ncig teb chaws so nyob li 14 hnub cai ntawm nkawv tus me nyuam thiab.
Tab sis Chen yeej qhia tias tej tsev tos qhua yeej tsis tshua kam ntiav tej chaw no rau tej neeg mus txawv teb chaws rov qab los nyob thiab so pes tsawg. Ntxiv ntawd los nkawv yuav tsum tau thov kom nkawv tsev neeg yuav khoom noj thiab khoom siv xav tso rau nkawv ntawd qhov rooj es mam mus nqa los siv xwb.
Chens tsev neeg tau rov qab lso tsev no thiaj yuav tau ua raws nom tswv tej cai cais tsis pub tej neeg nyob sib ze thiab tsis pub koom nyob coob coob ua ke.

Source: Getty Images
Yog li tam sim no ces tej neeg tau mus ncig txawv teb chaws los thiaj yuav tau cais lawv tus kheej rau tom tej chaw tos qhua, caravan parks, motels los yog tub kawm tej chaw nyob.
Feem ntau ces yeej yog tsoom hwv teb chaws thiab nom tswv xeev yog tus pab them tej nqe tsev no rau tej neeg tau nyob cais lawv tus kheej 14 hnub, tab sis nyob ntawm xeev Northern Territory thiaj tau hais tias kom tej neeg rov qab los rau nws lub xeev ib tug twg yuav tau thawm li $2,500 hos ib tsev neeg yuav tau them $5,000.
Ces thiaj ua rau tej lagluam tos qhua no muaj neeg yuav poov hauj lwm txog li 70,000 txoj rau ntau hlis no.
Ib nqe ntxiv thiab xwb li yus yuav tau npaj ntau yam ua rau lub caij yus yuav tau cais yus tus kheej no li npaj ntawv nyeem, puzzle, zig saw los yog ua ib yam dab tsi kom yus txhob laj laj nyob rau lub caij no.
Yeej tau muaj ib txhia neeg Australia tau mus ncig txawv teb chaws rov qab los tau qhia tias cov kev yuav tau cais lawv tus kheej ntawm tej tsev tos qhua mas zoo tib yam li raug kaw hauv tsev laj cuj.

A bus waits to pick up guests who were in quarantine departing the Swissotel in Sydney. Source: AAP Image/Joel Carrett
Thiaj tau ua rau Dougal Hollis uas yog tus coj lub koom haum Tourism Accommodation Australia ntawm xeev Victoria hais tais lub caij no ces nws tsuas npaj tej neeg ua hauj lwm tos qhua kom txaus haum raws li tej neeg nyob ntawm tej tsev tos qhua xwb.
Vim rau qhov yeej tau muaj ib tug txiv neej hnoob nyoog 70 xyoo uas yuav tau cais nws tus kheej ntawm Perth ib lub tsev tos txasi qhua yeej tsis tau txais kev pab cuam ntau teev tom qab uas nws muaj cov nyam ntxwv mob sab heev lawm xwb.
Kuv xav tias tej tsev tos qhua los kuj tau ua ib lub luag hauj lwm tseem ceeb yuav tau ua raws li nom tswv cov kev txwv thiab. Txawm li cas los xav kom tej neeg nco tias yog lub caij lawv yuav tau cais lawv tus kheej tsis yog lub caij mus ncig ua si.
Yog li tej neeg tau mus ncig txawv teb chaws rov qab los yuav tsum tau ua tus kub siab txheeb xyuas lwv cov nyam ntxwv mob rau lub caij 2 limtiam no xwb.
Dr Lisa Sedger uas yog ib tug neeg ua hauj lwm cuam txhuam txog Viruses and Cytokines Biology ntawm tsev kawm qib siab University of Technology Syney taw qhia kom tau laus txhob nrog lawv tej xeeb ntxwv nyob tsam tej me nyuam no ho kis tau tus mob no rau lawv, txawm tej me nyuam no tsis mob hnyav dab tsi.

A man reacts as he leaves the Crown Promenade Hotel after spending two weeks in forced quarantine in Melbourne, Sunday, April 12, 2020. Source: AAP Image/Scott Barbour
Yeej tau muaj ib txhia tau siv computers los yog, tablets thiab Ipad nrog lwm tus sib cuag mus los kom txhob raug kev phom sij kis tau tus mob no.
The Australian Medical Association’s South Australian branch president Dr Chris Moy uas yog tus coj tswj Australia lub koom haum tswj kev noj qab haus huv ntawm xeev South Australia hais tias kom tej neeg yuav tau ua raws li tej cai cais yus tus kheej yog yus sib koom nrog lwm tus nyob ntawm ib lub tsev ua ke yog yus nyuam qhuav mus ncig txawv teb chaws rov qab los rau teb chaws Australia tsis ntev los no, los sis yog tau mus xyuas thiab nyob ze ib tug neeg uas twb yeej kis tau tus mob COVID-19 no lawm.
Yog tias ua tau ces xav kom nyob twj ywm hauv yus chav xwb. Sib ib chav dej, chav noj mov uas cais thiab tsis koom nrog lwm tus neeg. Kom lwm tus neeg ntawm tsev neeg muaj peev xwm ua tau lub neej li qub.
Vim tus mob COVID-19 yog ib tug mob sib kis tau zoo heev cev Dr Sedger thiaj xav kom yuav tsum tau ntxuav tej twj taig siv ntawm chav ua noj ua haus uas lwm tus siv kom huv si, thiab xav kom nrhiav tshuaj los so pob qhov rooj kom huv si.
Piv txwv li nws taw qhia tias kom siv peb lub caj npab tsho los tuav thiab qhib pob qhov rooj tsis txhob siv peb txhais tes, vim yuav pab kom peb txhob tau xuas tes kov peb ntsej muag.
Dr Sedger hais tias txawm li cas los tom qab yus cais yus tus kheej txwm 14 hnub lawm ces yus yeej muaj peev xwm los ua tau lub neej li qub nrog rau ntau phaum neeg ntawm yus tsev neeg li qub thiab.
Txawm li cas los nws yeej xav kom peb yuav tsum nyob kom nrug ntawm lwm tus neeg yam tsawg li 1.5 metres thiab nquag ntxuav peb tej tes tas mus li.
Dr Sedger yeej xav qhia rau tej neeg kom tsis txhob txhawj tias tsam ho muaj tej kab mob COVID-19 no los ntawm tej zaub mov, los yog tej kais dej haus thiab.
Tej zaub mov tshiab tsuas kis tau tus mob no rau lwm tus los ntawm ib tug neeg uas twb kis tau tus mob COVID-19 no tau hnoos los yog txham rau tej zaub mov los yog hnoos rau nws txhais tes rau lub caij npaj zaub mov noj xwb, yeej tsis muaj tus kab mob virus no ntawm tej zaub de tau los tshiab li.
Yog koj nyob koj tib leeg rau lub caij yus yuav tau cais yus tus kheej xwb, ces yog tej yam tseem ceeb xav kom koj sib txuas lus thiab sib cuag nrog lwm tus hauv online, los yog hu xov tooj nrog lwm tus tham thiab. Thiab Dr Sedger xav kom yog ua tau ces hais kom lwm tus neeg xa zaub mov los yog tej khoom siv tuaj tso rau ntawm yus qhov rooj es mam nqa coj los siv xwb yuav zoo dua.
Nws qhia tias vim Australia muaj peev xwm xyuas kom muaj neeg kis tau tus mob no tsawg lawm ces peb ntseeg tias tej xwm txheej no yeej yuav zoo dua qub tuaj ntxiv.
Koj muaj peev xwm hu thov kev pab cuam rau cov laus My Aged Care tau raws tus xov tooj 1800 200 422 rau hnub zwj Hli (Monday) txog zwj Kuab (Friday) txij 8am txog 8pm thiab zwj Cag (Saturday) pib txij 10am txog 2pm nrhiav kev pab caum ntau yam ze ntawm koj pab rau koj tau.

Source: Getty Images
Yog koj nyuaj siab ntxhov plawv thiab xav thov kev pab cuam ces hu tau rau lub koom haum Lifeline tus xov tooj 13 11 14 los yog lub koom haum Beyond Blue tus xov tooj 1300 22 4636 uas koj thov tau kev pab cuam 24 teev ntawm ib hnub ntawd.
Yog koj xav tau neeg txhais lus ces hu rau lub koom haum Translating and Interpreting Service tus xov tooj 1800 131 450 kom koj thov tau kev pab cuam rau koj ntawm ntau lub koom haum tau.
Tej neeg ntawm teb chaws Australia yuav tsum nyog kom nrug ntawm lwm tus yam tsawg li 1.5 metres thiab txhob mus sib sau coob coob nrog lwm tus nyob ua ke, nom tswv tsuas tso cai rau 2 tug neeg nyob tau ua ke, los yog pub yus nrog yus tsev neeg los yog yus yim neeg nyob tau ua ke xwb.
Yog koj ntseeg tias tej zaum koj kis tau tus mob COVID-19 no, ces kom hu xov tooj mus sab laj nrog koj tus kws kho mob tham (txhob mus ntsib nws), los yog hu rau lub koom haum National Coronavirus Health Information Hotline tus xov tooj 1800 020 080. Thiab yog tias koj txog txog siav ua tsis taus pa thiab muaj mob kub ceev tsim nyog tau txais kev kho mob kom sai ces hu tau rau emergcy tus xov tooj 000.
SBS yeej kub siab npaj tau ib cov xov xwm qhia txog tej xov xwm tshiab txog tus kab mob COVID-19 no ua ntau hom lus rau Australia tej zejzog tau nyeem ua 63 hom lus uas koj mus txheeb xyuas tau ntawm sbs.com.au/coronavirus los yog koj muaj peev xwm txheeb tau tej xov xwm txog tus mob no ua lus Hmoob thiab ntawv Hmoob ntawm SBS Hmong tau tib yam.