Raws li tej xov xwm tshiab tau los ntawm lub koom haum Leukaemia Founday ces yeej muaj tej neeg Australia txog li 8 feem pua yeej yuav raug ntsuam tau tias yuav mob ib hom cancer ntshav ib zaug twg ntawm lawv lub neej. Ces lub koom haum no thiaj hais tias yog tej yam tseem ceeb xav kom tej neeg paub txog yam mob no tias muaj peev xwm yuav mob tau rau ib tug twg.
Raws li lub koom haum Leukaemia hais ces tam sim no yeej muaj neeg Australia tshaj 135,000 tus ua lub neej nyob nrog tus kab mob cancer ntshav ntawm Australia tam sim no. Ib hnub twg ces twb muaj 16 tus neeg mob tej cancer no tas sim neej, thiab yeej muaj txhua txhua ib tug ntawm 3 tug neeg Australia uas raug ntsuam tau tias mob cancer ntshav ces yeej yuav tas sim jeej rau lub caij 5 xyoos tom qab tau ntsuam thiab paub tias muaj tus mob no lawm.
Kuj tseem txheeb thiab ntsuam tau ntxiv tias tej neeg tshaj 19,000 tus uas mob cancer leukaemia (mob cancer hauv tej txha hlwb uas ua rau muaj teeb meem rau tej ntshav), mob cancer qog (lymphoma) thiab mob cov cancer myeloma.
Txawm li cas los kuj tau muaj kev kwv yees tias ntshe tseem yuav muaj tej neeg mob cov cancer ntshav no ntau tuaj ntxiv txog ob npaug xyoo 2035 thiab. Txhais tau tias txhua txhua ib tug ntawm 12 tug neeg twg Australia yuav raug ntsuam tau tias tau tus mob cancer no.
Txawm li cas los Dr Ashwin Unnikrishnan uas yog tus tswj cov hauj lwm Melecular Mechanisms ntawm nws lub Leukemia laboratory ntawm tsev kawm qib siab University of New South Walses cov kev teeb txheeb uas xav cais thiab txheeb kom paub tias cov cells ntshav twg yog cov mob cancer thiab tua tej cell ntshav uas mob cancer ntawd tsi ntsees kuj yuav pab kom tsis txhob muaj teeb meem dab tsi ntau rau lub cev li tej kev kho mob tam sim no uas pheej siv chemotherapy tso thoob rau lub cev, thiab muaj lwm yam kev cuam tshuam.
Nws thiaj hais tias yuav yog ib lub tswv yim zoo uas yuav muaj peev xwm tsim tau cov kev kho tus mob no zoo dua thiab cia siab tias yuav pab kom tej neeg muaj tus mob no ua tau lub neej nyob ntev ntxiv tuaj thiab.
Ces Dr Unnikrishnan thiaj tau txais nyiaj 1 million dollars los ua cov kev teeb txheeb no ntawm lub koom haum Leukaemia Foundation uas nws cia siab tias muaj hnub twg yuav pab kom tsis txhob muaj neeg tas sim neej ntawm tus mob no ntxiv lawm.
Roseanna Bricknell uas yog ib tug poj niam neeg Australia tseem hluas, nyuam qhuav kawm tiav master degree, ntoj ncig thiab tseem npaj nws lub rooj tshoob yeej tsis xav ntseeg tias nws raug ntsuam tau tias nws mob kab mob cancer ntshav li, vim yeej hluas, tau txais kev noj qab nyob zoo, tab sis tom qab tau kho chemotherapy 4 zaug lawm ces nws kuj tsis muaj tus mob no tau 1 xyoos dhau los lawm.
Ms Bricknell thiaj hais tias ''Kuv thiaj xav qhia rau ib tug twg tias yog koj pom ib yam dab tsi txawv txav ntawm koj lub cev lawm, ces kom kav tsij kub siab mus txheeb xyuas kom sai. Nrog ib tug twg tham los yog nrog koj tus kws kho mob tham thiab mus txheeb seb yog dab tsi. Tsis txhob cia ntev los sis yog las mees tsis kub siab txog es pheej xav tias tsis muaj dab tsi tsam tej zaum twb ua mob rau yus lawm.''
Mloog tau SBS Hmong hnub zwj Teeb (Thursday) 6 pm, hnub zwj Hnub (Sunday) 11 am, los yog koom tau ntxiv ntawm SBS Hmong Facebook, Google podcasts, Spotify thiab Apple podcasts. Download SBS Audio app thiab caum SBS Hmong pod follow.