Dr. Vam Huas Yaj tshaj xov xwm txog America tus coj Donald Trump tias nws tau muab Rex Tillerson uas yog America tus nom txawv teb chaws rho tawm hauj lwm thiab tau xaiv Mike Pompeo los hloov nws chaw lawm. Tsis tas li no Mr. Trump kuj tau xaiv John Bolton uas yav dhau los yog George W Bush Junoir uas yog America tus coj dhau los tus pwm tsav ua hauj lwm ntawm UN los ua nws tus Chief Advisor lawm thiab.
Hais txog America cov nyiaj puag xyoo (Budget) ces nws tau pom zoo kos xyeem mem tes txog 1.3 trillion dollars los siv uas yuav siv ntau heev pab rau fab tub rog pib txij tej tub rog mus txog rau tej riam phom thiab tswj kev ruaj ntseg thiab tus ntsa laj kab thaiv America thiab Mexico nrog rau cov hauj lwm txheeb xyuas cov neeg phem nyob tsis raug cai hauv America xa rov qab. Tab sis nws tsis muaj nyiaj los txhim kho hauv paus txhim kho (Infrastructure).
Hais txog ntawm America tua coj Donald Trump cov tsov rog lagluam nrog Suav tuam tshoj ces nws tau qhia tias tseem npaj ib cov npe seb yuav rau txim rau Suav cov lagluam dab tsi. Vim America ntseeg tias ua lagluam nrog Suav tuam tshoj ua rau Meskas poob peev ntau pua tawv (billion) dollars. Tsis tas li no USA tseem tau liam tias Suav tau nyiaj nws tej laj lim tswv yim kev txawj ntse coj mus tsim tau tej dav hlau tua rog uas tej radar txhom tsis tau thiab. Ces nws thiaj yuav rau txim lagluam rau Suav tuam tshoj. Dr. Vam Huas Yaj tau cej luam tias Suav tau ua rau America cov tuam txhab raug kaw ntau caum lub thiab neeg ntau roog tus poob hauj lwm. America kuj tau txwv tsis pub tej tuam txhab telecommunication muag Suav cov xov tooj Huawei rau pej xeem America siv vim lawv ntshai tsam Suav siv cov technology no nyiaj soj nom tswv America. US kuj tau txwv qee yam lagluam thiab txwv tsis pub coj Suav cov tsheb muag rau nws lub teb chaws lawm thiab tseem yuav muaj ntau yam ntxiv raug txwv ntxiv.
Suav kuj tsis pom zoo rau nws cov kev rau txim no thiab kom txhob ua li ntawd. Tab sis Suav hais tias yog America rau txim tiag rau nws ces nws yeej npaj yuav rau txim rau America ib puas tawm hom lagluam thiab.
Tham txog cov teeb meem human rights hauv Nplog teb lawm ces Dr. Vam Huas Yaj hais tias txawm Nplog tau nrog Eropean Union cov neeg tham tim ntsej tim muag thiab ncaw hau pom zoo los nws tsis ua li hais vim tsoom coj yog cov peeb zeej thiab tsis tau kawm txog tej laj fai kum xeeb thiab tej human rights no ces lawv thiaj coj txawv thiab tsis xav tsis pom li cov neeg vam meej sab hnub poob xav txog cov kev cam hwm human rights no. Yog li thiaj tseem muaj cov teeb meem human rights issues hauv Nplog teb li ntau tus neeg tau ploj lawm nrhiav tsis tau tab sis tsoom hwv Nplog yeej tau qhia tias nws tsis paub dab tsi li. Thiaj ua rau Human Rights Group thiab pej kum haiv tsub nias nom tswv Nplog ua ntuv zus kom yuav tsum los tsim cai thiab kho nws tej cai kom cam hwm pov puag human rights rau nws tej pej xeem, tso tseg cov kev txwv tsis pub tawm tswv yim ywj pheej, tsis pub rwg npoj tawm tsam thiab tsis pub sib sau teeb tsa koom haum thiab kom yoog raws li pej kum haiv ntawm koom haum nraj nrig tim koom haiv cai.
Tham txog xov xwm qhia tias tsoom hwv Nplog yuav tso cai pub cov neeg Nplog txawv teb chaws rov qab mus xyuas tau Nplog yam tsis tau them nqe visa dab tsi, ces nom tswv nplog tseem sam sim los txheeb xyuas thiab yuav tsim kom tau ib tsab cai ua tau tej hais no thiab tso cai rau cov neeg Nplog nyob ntawm 15 lub teb chaws uas tsis yog Nplog ntawd muaj cai mus nyob tau hauv Nplog teb, muaj cai thov xeem ua pej xeem Nplog tau, muaj cai yuav tau av ua tsev nyob thiab muaj cai yuav tau liaj teb ua tswv thiab siv tau yog tias tsoom hwv Nplog tsim tau tsab cai nws hais no tiag.
Hais txog kev xaiv tsa ntawm Thaib teb rau lub 2 hlis ntuj xyoo 2019 yuav los txog no, Thaib tau tsim tsa nws cov pab nom tshaj 50 pab lawm, muaj pab pab hu ua Looking forward uas yog Thanathorn Juangroongruangkit uas yog ib tug hluas tuam los pav ua lagluam muag tej khoom kho tsheb kuj yog ib tug ntawm ntau tus uas yuav los sib tw kom coj tau lub teb chaws Thaib mus rau kauj ruam tshiab tom ntej no kom txhob khuam daig li niaj hnub tam sim no lawm.#
Koj muaj peev xwm mloog tau cov xov xwm ua lus Hmoob los yog lus Askiv (English) tau raws li cov vam sab hauv qab no:
Mloog tau cov program ib teev tag nrho rau hnub zwj Teeb (Thursday) 6pm AEST (Australian Eastern Standard Time) thiab zwj Hnub (Sunday) 11am AEST ntawm: www.sbs.com.au/hmong
Koj muaj peev xwm download cov xov xwm ua ib zaj ib zaj ua lub Hmoob thiab lus Askiv (English) los yog mloog tau ntawm:www.sbs.com.au/podcasts/yourlanguage/hmong
Mus download tau SBS Radio app tau hauv Google Play thiab App Store ntawm http://www.sbs.com.au/radio/article/2015/03/07/download-sbs-radios-free-mobile-app tso rau koj lub xov tooj ntawm tes ces mloog tau rau 2 hnub hais dhau los saum toj no. Los yog koj muaj lus nug cuam tshuam txog cov kev siv SBS Radio app ces saib thiab nyeem tau ntawm no ntxiv http://www.sbs.com.au/radio/sbs-radio-app
Tuaj ua tub koom siab thiab caum SBShmong qab hauv SBSHmong Facebook page, tuaj nyem nyiam (Click like) tuaj faib (Share) SBShmong cov xov xwm rau koj tej phooj ywg thiab tawm tswv yim (Comment) ntawm www.facebook.com/sbshmong
Thiab yog koj xav share thiab qhia koj zaj dab neeg thiab xov xwm rau xov tooj cua SBS Hmong Program tshaj thiab nthuav rau ib tsoom Hmoob sawv daws tau mloog kom sawvdaws ho hnov txog ces hu xov tooj rau +61 3 9949 2259 nrog SBS Radio Hmong Program tham tau. Los sis xav SMS rau + 61 (0) 429996263 tau los yog xa koj cov lus tawm tswv yim rau comments@sbs.com.au tau.
Koj muaj peev xwm mloog tau cov xov tooj cua tau raws li lub vam sab ntawm no: http://www.sbs.com.au/radio/listen-amfm-radio
HOBART = 105.7FM
MELBOURNE = 93.1FM / 1224 AM
CANBERRA = 105.5FM / 1440 AM
SYDNEY = 97.7FM / 1107 AM
WOLLONGONG = 1413AM
BRISBANE = 93.3 FM
CAIRNS = 90.5 FM
DARWIN = 100.9FM
PERTH = 96.9FM
SA = 106.3 FM
Thiab tseem mloog tau ntawm digital TV tshooj 38 ntxiv thiab.





