Muaj ib tug txiv neej neeg Australia ntawm tsib tug twg ces yuav raug txheeb tau tias muaj kab mob cancer noob qes ib zaug twg ntawm lawv lub neej. Cov kev totaub txog kab mob cancer noob qes, txog yus tej kev phom sij thiab tej xub ke sim yuav muaj peev xwm pab yus txheeb tus mob no thaum ntxov thiab kho. Toom xov xwm Australia Explained no peb yuav mus kawm txog cancer noob qes, cov kev sim PSA (Prostate-specific antigen) uas yog cov kev sim ntshav seb puas paub tias yus mob, cov xub ke kho tus mob no thiab tej kev pab cuam.
Ntsiab lus:
- Dua ntawm cov kev mob cancer tawv nqaij lawm ces cov kab mob cancer noob qes yog ib co pom muaj ntau tshaj plaws ntawm Australia no thiab.
- Cancer noob qes yeej tsis muaj ib co yam ntxwv mob tsi ntsees qhia rau peb paub; txawm li cas los lub qog noob qes uas loj tuaj no kuj yuav ua rau tso zis nyuaj thiab.
- Cov kev sim ntshav hu ua Prostate Specific Antigen (PSA) yog ib co twj raug siv coj los txheeb seb ib tug twg puas mob cancer noob qes thiab raug taw qhia kom tej txiv neej muaj hnoob nyoog txij 50 xyoo siv.

Noob qes yog dab tsi thiab vim li cas thiaj ras los ua tau ib co teeb meem?
Txiv neej lub noob qes ces tsuas luaj lub noob txiv walnut xwb thiab nyob ntawm thaj chaw plab mog.
"Lub noob qes ces tsuas nyob sab hauv qab ntawm lub zais zis thiab nyob ncig lub raj uas txiv neej siv tso zis, lub noob qes no tsim ib co kua uas tov xyaw tej kab tub kab ntxhais txuag tawm, thiab cov kua no pab pov puag thiab yug tej kab tub kab ntxhais. Ces lub luag hauj lwm tseem ceeb thiaj yog pab txuag cov kua phev (uas xyaw cov kab tub khab ntxhais tawm)," raws li zeskais Declan Murphy uas yog ib tug kws paub zoo txog tej raum, zais zis thiab txiv neej tej chaw mos thiab yog tus coj uas tswj cov hauj lwm Genitourinary Oncology (Cancer uas mob rau tej chaw tso zis thiab txiv neej tej chaw mos) ntawm lub chaw teeb txheeb Peter McCallum Cancer Centre ntawm Melbourne.
Lub caij uas tej txiv neej muaj hnoob nyoog tuaj ntxiv ces yeej ib txwm pom tas mus li tias lub noob qes loj zog tuaj lawm. Tej no tej zaum kuj tsis muaj teeb meem loj dab tsi tab sis tej zaum kuj yuav mus nias txoj hlab zis uas xa zis tawm hauv lub cev thiab yuav ua rau muaj cov kev pauv hloov rau cov kev tso zis.
Tej no thiaj muaj peev xwm ua rau tej txiv neej pheej yuav tau sawv ntau zaus mus tso zis thaum hmo ntuj, raws li Helen Crowe uas yog ib tug urology nurse practioner ntaw lub koom haum Australian Prostate Centre tshab txhais.
"Thiab yog tias tsuas yog lub noob qes loj tuaj xwb ces tej zaum kuj tsis yog cancer, thiab tsuas yog ib feem ntawm tej txheej txheem uas yus laus lawm thiaj ua li ntawd xwb. Tab sis yog tias lub noob nqe loj tuaj no muaj cov kev cuam tshuam ua rau tso tsis tau zis ces tej txiv neej yeej ib txwm paub txog tias tej zaum lawv lub noob qes pib tsim qee yam teeb meem dab tsi rau lawv lawm,'' raws li Ms Crowe hais.
Tsis tas li ntawd los lub noob qes no kuj yuav o thiab voos ua paub thiab uas yuav ua rau tsis tshua xis nyob rau ntawm thaj chaw ntu nruab nrab ntawm noob qes, tus qau thiab qhov quav.
Ms Crowe hais tias "Ua rau pheej tsis xis nyob, ces yuav ua rau lawv mus ntsib lawv tej kws kho mob thiab pheej hais tias, ua rau kuv pw tsis tsaug zog vim tsis xib nyob rau ntawm qhov chaw no, hais tsi ntsees rau lub caij zaum thiab ua exercise."
Lub noob qes kuj muaj peev xwm ras los ua cancer tau thiab yeej ib txwm tsis muaj yam ntxwv mob dab tsi qhia li, tab sis kuj yog ib co mob cancer ntawm ntau cov uas pom muaj tej txiv neej neeg Australia mob ntau tshaj plaws.
Professor Murphy tshab txhais tias "Txawm tias ib txhia txiv neej ces thaum lub noob qes loj tuaj tsis muaj dab tsi, thiab muaj peev xwm txheeb thiab soj tau, tab sis lwm cov txiv neej ces cancer noob qes kuj ua rau lawv mob sab heev thiab ua rau muaj tej yam ntxwv mob sab heev thiab tej zaum kuj ua rau tas sim neej tau thiab."

Tej uas yuav ua rau mob cancer noob qes thiab muaj tej kev sim dab tsi siv?
Cancer noob qes ces yog ib co uas raug ntsuam tau ntau tshaj plaws tas mus li ntawm ntau cov cancer ntawm Australia. Cov kev muaj hnoob nyoog tuaj ntxiv, muaj keeb kwm mob ntawm yus tsev neeg thiab qee cov kev pauv hloov ntawm yus tej gens uas kis raws caj ces muaj peev xwm yuav ua rau yus mob tau tus kab mob cancer no ntau tuaj ntxiv.
Professor Murphy tshab txhais tias "Kab mob cancer yog ib tug kab mob loj thoob ntiaj teb no, raws li tau muaj ib co kev teeb txheeb uas tau qhia tsiv ntev los no ces yeej tau kwv yees tias txij xyoo 2020 txog 2040 (20 xyoo ntxiv no) ces ntiaj teb yuav muaj neeg mob cancer noob qes ntau tuaj ntxiv txog ob npaug lawm."
Dua ntawm cov kab mob cancer tawv nqaij lawm, ces kab mob cancer noob qes yog tus mob raug txheeb tau ntawm tej txiv neej ntawm Australia no ntau tshaj plaws. Ces thaum ib tug txiv neej Australia muaj hnoob nyoog txog 80 xyoo ces yeej yuav muaj ib tug ntawm tsib tug twg raug txheeb tau tias mob cancer noob qes.Professor Declan Murphy
Ms Crowe hais tias tseem tsis tau totaub ntxaws txog tej chiv keeb tias yog tim dab tsi thiaj ua rau mob cancer noob qes.
Cov kev sim Prostate-specific antigen (PSA) uas yog sim ntshav ces muaj peev xwm txheeb tau tias seb muaj muaj tej cim mob cancer noob qes ua ntej yuav muaj tej yam ntxwv mob. Tam sim no ces Australia yeej tseem tsis tau muaj ib co program uas siv tau thoob plaws teb chaws no los txheeb kab mob cancer noob qes rau nws tej pej xeem siv, ces thiaj txhawb nqa kom tej txiv neej ua tib zoo txheeb kom thoob tsib to nrog txog cov kev sim PSA testing no tom qab sab laj nrog yus tus kws kho mob txog tej txiaj ntsim thiab tej kev phom sij lawm.
Thiaj xav kom tej txiv neej muaj hnoob nyoog li ntawm 50 xyoo nrog lawv tej kws kho mob tham seb puas tsim nyog mus siv cov PSA testing haum rau yus siv. Thiab tej txiv neej uas yuav mob tau tus mob no ntau dua los kuj xav tau qhia kom tham txog tej no kom ntxov dua nrog lawv tej kws kho mob thiab.
Professor Murphy hais tias ''Tsis txhob cia txog thaum uas twb muaj tej yam ntxwv mob lawm yog tias yus txhawj xeeb txog kab mob cancer noob qes."
"Vim yeej muaj ib co neeg mob twg tsi ntsees yog cov yuav raug txheeb tau tias mob cancer noob qes ntau tua, piv txwv li yog tej neeg uas nws tsev neeg muaj keeb kwm mob tus mob no, tej neeg mob uas muaj tej gene hloov txia ... Yog tias koj yog cov neeg li hais no ces peb xav taw qhia kom tsim nyog tham txog cov kev mus txheeb txij thaum yus muaj hnoob nyoog 45 xyoos rov saud lawm."

Muaj tej xub ke dab tsi siv kho mob cancer noob qes?
Cov kev tswj cancer noob qes kuj nyob ntawm seb ho mob tus mob no txog theem twg lawm thiab seb ho puas mob loj npaum li cas lawm thaum ntsuam tau tus mob no.
Professor Murphy tshab txhais tias "Xav kom tej neeg mob ruaj siab tias cov kev raug ntsuam/txheeb tau tias mob cancer noob qes txhais tsis tau tias yuav tsum tau kho xwb xwb li,"
"Qhov tseeb tiag ces niaj hnub no, ntawm ntau lub teb chaws li Australia no ces yeej muaj tej neeg mob ntau tshaj 90 feem puas raug txheeb tau tias mob cancer noob qes, thiab yeej yog ib co pom tas mus li tsuas hais kom tshuaj ntsuam thiab soj txheeb uas tej zaum yuav yog ib txoj xub ke tsim nyog siv dua coj los tswj tus kab mob cancer ntawd."
Lub caij uas tseem yuav tau soj thiab ntsuam txheeb ntawd ces tej neeg mob yuav tau mus sim tas mus thiab mus txheeb seb tus kab mob cancer ntawd zoo li cas lawm. Ces mam li taw qhia seb yuav kho li cas yog tias muaj tej cim qhia tias tus cancer ntawd tab tom mob loj tuaj ntxiv lawm.
Tej neeg mob uas mob cancer noob qes loj tshaj qub ntxiv tuaj ntxiv ces tej zaum kuj yuav tau phais, yuav tau siv hluav taws xob tua (radiation therapy), siv taug tshuaj tua (chemotherapy) thiab siv cov hormone therapy kho, uas yog qee cov xub ke kho uas tej zaum yuav siv.
Professor Murphy piav meej tias ''Yeej muaj ntau cov twj uas tam sim no muaj peev xwm siv coj los tswj tus kab mob cancer no. Thiab muaj peev xwm hais tau tias nyob rau lub caij 10 xyoo los yog 10 tawm xyoo dhau los no peb yeej pom tias muaj ntau txoj xub kev kho siv tau zoo tuaj ntxiv coj los pab tej neeg mob lawm, txawm tias tus kab mob cancer ntawd twg tau kis mus rau lwm qhov chaw hauv lbu cev lawm."
Txawm li cas los yeej cuam tshuam txog ntau yam li seb mob hom mob cancer twg, mob txog theem twg, yog cov yuav txiav txim tias seb sib tau ib kev kho twg tau zoo npaum li cas xwb thiab. Txawm li cas los yog tias muaj peev xwm ntsuam thiab txheeb tau tus mob cancer noob qes no thaum tseem ntxov ces kuj yuav muaj cib fim ciaj dim ntau dua thiab.

Mob cancer noob qes ho zoo li cas xwb?
Danny Moyle muaj hnoob nyoog 65 xyoos thaum uas nws tus kws kho mob tau xa nws mus ntsib tus khws paub kho tej mob cuam tshuam txog raum, zais zis thiab tej chaw mos vim nws cov kev sim ntshav (PSA teting) tau maj mam nce siab zuj zus tuaj ntxiv lawm.
Mr Moyle hais tias ''Peb kuj tau sim ntxiv ntau zaus thiab nws hais kom kuv mus phais ob lub noob qes tawm."
Cov kev raug qhia kom phais thiab tshem nws ob lub noob qes no tau ua rau Mr Moyle ceeb loj kawg nkaus li.
Nws tshab txhais tias ''Yog ib co xwm txheej muaj tseeb tiag rau yus ntiag tug thiab ua rau yus nyuaj siab heev lawm, thiab pheej ua rau yus xav tias yus tab tom plam ib yam khoom tseem ceeb ntawm yus qhov chaw mob lawm, thiab tej no yuav ua rau muaj teeb meem rau yus cov kev sib daj dee los yog cuam tshuam txog lwm yam ntawm yus lub neej."
Tom qab uas phais tas lawm, Mr Moyle cov kev sim PSA testing los kuj tseem nce siab heev thiab ces thiaj ua rau nws muaj txoj kev txhawj xeeb ntau ntxiv tuaj.
Mr Moyle hais tias "Txhais tias tseem muaj tus mob cancer no ib qho qhov twg hauv kuv lub cev txawm paub tseeb tias tsis muaj ntawm lub noob nqe ntxiv lawm. Tab sis qhov zoo ntawm cov qog cancer noob qes no ces tsis hais nws kis mus rau qhov twg ntawm yus lub cev li, nws yeej tseem yuav tsim cov Prostate-specific antigen (PSA) txuas ntxiv. Ces nws thiaj yuav muaj peev xwm muaj tej qob cancer no tau rau ib qho chaw qhov twg."
Ces Mr Moyle tej kws kho mob thiaj yuav tau txheeb nws cov PSA levels 5 xyoos ntxiv. Thaum kawg nws tus khws siv hluav taws xob kho kab mob cancer (Radiation oncologist) thiaj tau hais kom nws siv cov hluav taws xob (radiation therapy) kho nws 7 limtiam thiab siv cov hormone therapy kho nws 6 lub hli.
Mr Moyle tseem nco tau tias ''Tsis yog ib lub caij zoo rau kuv rau ntau hli ntawm kuv lub neej tsaib no li. Thiab tom qab ntawd ces kuv yuav tau rov qab mus txheeb cov PSA tas mus li. Kuv cov kev txheeb zaum kawg ces yog thaum xaus tsaib no uas txheeb tau tias tsis muaj tej qob cancer lawm, ces txhua yam thiaj maj mam zoo tuaj ntxiv lawm."
Ms Crowe hais tias tej txiv neej yeej muaj ntau yam kev nyuaj siab tom qab raug ntsuam thiab txheeb tau tias mob cancer noob qes, suav cov kev ceeb thiab cov kev tsis paub tias yuav zoo li cas ntxiv.
Nws tshab txhais tias "Cov kev ceeb yeej yog ib co uas ib txwm pom muaj tas mus li. Ces peb thiaj li yuav tshab txhais tias tam sim no ces lawv yeej mloog tau li ntawd, thiab yeej yog tej ib txwm pom, tab sis yeej yuav yooj yim zog tuaj ntxiv thaum uas lawv tau tej xov xwm qee yam qhia txog tus mob thiab thaum lawv paub tias yuav siv tej xub ke dab tsi los kho tus mob no lawm."
Muaj tej kab pab dab tsi rau tej txiv neej mob cancer noob qes?
Yeej muaj kev pab rau tej neeg raug ntsuam thiab txheeb tau tias mob cancer noob qes. Suav cov kev pab ntawm cov specilist nurses uas muaj peev xwm teb tau tej lus nug, npaj ib co kev tu saib xyuas tsi ntsees pab, thiab pab tej neeg mob kom paub txog tej xub ke kho mob thiab cov kev tshuaj ntsuam tus mob no ua ntuv zus txuas ntxiv.
Yog tham rau Mr Moyle lawm ces cov kev tau txais kev pab ntawm nws tsev neeg yog qhov tseem ceeb.
Nws hais tias "Kuv poj niam yog tus pab kuv tshaj plaws thiab pab tau kuv zoo tshaj plaws. Kuv tej kws kho mob thiab tej specialists los yeej tau pab thiab txhawb nqa kuv ntau yam rau lub caij tseem kho kuv."
Txaus ntxiv ntawd ces nws thiaj tau tsimtsa ib pawg neeg zejzog ntawm nws lub zos Bargara ntawm Queensland.
Nws hais tias "Qhov ntawd pab tau kuv ntau heev li. Cov kev muaj lwm tus txiv neej nrog yus tham txog tej xwm txheej lawv ntsib zoo tib yam, thiab peb cov kev tham txog peb ntiag tug tej teeb meem ntau yam, thiab sib pab ib tug twg yog tej yam zoo nkag nkaus li. Tsis tas li ntawd los tej qhua uas tuaj hais lus rau peb los kuj ygo cov uas pab tau zoo kawg nkaus li thiab."
Yog koj xav tau xov xwm kom ntxaws ntxiv txog kab mob cancer noob qes thiab xav paub txog ntau pab pawg neeg pab uas nyob ze koj ces koj muaj peev xwm mus txheeb tau ob lub koom haum li Australian Prostate Centre thiab Prostate Cancer Foundation of Australia cov vas sab (Website) tau.
Subcribe los yog caum mloog tej xov xwm kaw ua suab Australia Explained kom paub txog ntau yam xov xwm tseem ceeb thiab tej lus taw qhia koj koj pib tau lub neej tshiab ntawm teb chaws Australia.
Yog tias koj muaj ib co lus nug dab tsi los yog muaj ib co tswv yim dab tsi? Ces xa email rau peb rau ntawm australiaexplained@sbs.com.au
Mloog tau xov xwm tshiab ntawm SBS Hmong, download SBS Adio app, caum SBS Hmong ntawm Facebook,mloog tau Youtube, Spotify, Podfollow, iHeart Radio, Google Podcast thiab Apple Podcast.






